Energetinio naudingumo sertifikatas – dokumentas, atskleidžiantis pastato energetinį naudingumą, nustatomą atsižvelgiant į minimalius reikalavimus ir bendruosius energinio naudingumo skaičiavimo principus. Energetinio naudingumo sertifikato būtinybė apibrėžta Europos Sąjungos direktyvoje, kurios vienas iš pagrindinių tikslų – paspartinti ekonomiškai efektyvią esamų pastatų renovaciją ir skatinti išmaniąsias technologijas pastatuose. Lietuvoje visi reikalavimai, keliami pastatams, priimami ir įteisinami atsižvelgiant į Europos Sąjungos direktyvas.
Energinio naudingumo sertifikatas: duomenys apie pastato efektyvumą ir profesionalios rekomendacijos
Energetinio naudingumo sertifikatas nėra tas dokumentas, kurį gavus reikėtų numesti į šoną. Jį tikslinga paanalizuoti, nes jame – labai svarbi informacija. Energetinio naudingumo sertifikatuose nurodomas pastato energinis naudingumas ir minimalūs energinio naudingumo reikalavimai, kad pastato savininkai ar nuomininkai galėtų palyginti ir įvertinti to pastato energinį naudingumą. Taip pat energinio naudingumo sertifikate neretai pateikiama papildoma, bet labai svarbi informacija – metinis energijos suvartojimas negyvenamuosiuose pastatuose ir procentinė atsinaujinančios energijos išteklių dalis visame energijos vartojime.
Visuose Lietuvoje gautuose sertifikatuose yra pateikiami pastato energinio naudingumo įvertinimo rezultatai ir tam tikri duomenys: pastato adresas, pastato paskirtis, pastato naudingasis plotas, pastato energinio naudingumo klasė, skaičiuojamosios suminės energijos sąnaudos vienam kvadratiniam metrui pastato naudingojo ploto, duomenys apie pagrindinį pastato šildymui naudojamą šilumos šaltinį, nurodant vieną iš šilumos šaltinių (šilumos tinklai, dujinis katilas, skysto kuro katilas, kieto kuro katilas, šildymas elektra, šiluminis siurblys, krosnis, židinys), pastato sertifikato numeris, pastato sertifikato išdavimo data, pastato sertifikato galiojimo terminas (paprastai tai yra – 10 metų), pastato sertifikatą išdavusio eksperto vardas, pavardė, pažymėjimo numeris, parašas.
Dar vienas labai svarbus ir visus bene labiausiai dominantis aspektas energetinio naudingumo sertifikate – pastatui priskiriama energinio naudingumo klasė. Šiuo metu vis dar yra devynios energinio naudingumo klasės: A++, A+ A, B, C, D, E, F, G, kur A++ yra nulinės energijos pastatas, t. y. nenaudoja šiluminės energijos ir atitinka aukščiausius šiai klasei keliamus standartus, o G – visiškai neekonomiškas pastatas, kuris yra visiškai energiškai neefektyvus. Reiktų atkreipti dėmesį, kad greitu metu planuojama keisti tokią klasių sistemą ir palikti septynias klases – A, B, C, D, E, F ir G.
Vis dėlto energetinio naudingumo sertifikatas nėra toks dokumentas, kuriame tik konstatuojami faktai (duomenys) apie pastato energinį naudingumą. Jame ekspertai pateikia ir rekomendacijas dėl pastato sąnaudų, ekonomiškai efektyvaus energinio naudingumo gerinimo. Energinio naudingumo sertifikate pateikiamos rekomendacijos apima: 1) priemones, susijusias su kapitaline pastato atitvarų arba techninės pastato sistemos renovacija ir 2) priemones atskiroms pastato dalims, neatsižvelgiant į kapitalinę pastato atitvarų arba techninės pastato sistemos renovaciją. Kiekvienam, kuris gauna energetinio naudingumo sertifikatą, svarbu žinoti, kad visos rekomendacijos gali būti techniškai įgyvendinamos konkrečiame pastate. Be to, neretai nurodomi ir atsipirkimo laikotarpiai arba ekonominė nauda per pastato gyvavimo laikotarpį
Energetinio naudingumo sertifikate taip pat yra nurodoma, kur galima gauti išsamesnę informaciją dėl sertifikate pateiktų ekonominio naudingumo gerinimo rekomendacijų. Ekonominio naudingumo įvertinimas grindžiamas standartinėmis sąlygomis, t. y. energijos sutaupymo vertinimu, bazinėmis energijos kainomis ir preliminaria sąnaudų prognoze. Taip pat sertifikate galima rasti informaciją apie ekspertų rekomendacijoms įgyvendinti reikalingus veiksmus. Kitaip tariant, energetinio naudingumo sertifikatas atskleidžia ne tik esamą pastato būklę, bet ir priemones / veiksmus, kurių reikėtų imtis, norint pagerinti pastato būklę, susijusią su efektyvumu.
Norintys gauti energinio naudingumo sertifikatą, turi pasiruošti reikalingus dokumentus
Pirmiausia reikia žinoti, kokių statybos metų statiniui reikia energetinio naudingumo sertifikato. Jeigu energetinio naudingumo sertifikatas reikalingas pastatui ar jo daliai, kurie pastatyti iki 2007 metų, reikia pasiruošti: pirmą Registro centro išrašo lapą, kadastrinę bylą su brėžiniais ir kelias pastato išorės nuotraukas. Taip pat reikia žinoti atsakymus į svarbius klausimus: ar name esantys langai yra mediniai ar plastikiniai; koks pasirinktas šildymas; kaip ruošiamas karštas vanduo ir koks yra boilerio litražas; kur sumontuoti vamzdžiai iki boilerio ir ar jie izoliuoti, ar ne; koks stogo, sienų ir grindų apšiltinimo storis; ar garažas / rūsys yra šildomi.
Jeigu energetinio naudingumo sertifikatas reikalingas pastatui ar jo daliai, kurie pastatyti iki 2016 metų, reikia pasiruošti: pirmą Registrų centro išrašo lapą, kadastrinių matavimų bylą su visais brėžiniais, projekte nurodytas architektūrinės, konstrukcinės, šildymo-vėdinimo dalis, langų, durų, vartų gamintojų atitikties deklaracijas, šildymo, vėdinimo įrenginių parametrus ir nuotraukas, rekuperatoriaus parametrus, kelias pastato išorės nuotraukas.
Jeigu energetinio naudingumo sertifikatas reikalingas pastatui ar jo daliai, kurie pastatyti po 2016 metų, reikia pasiruošti: pirmą Registrų centro išrašo lapą; kadastrinių matavimų bylą, projekte nurodytų architektūrinės, konstrukcinės, šildymo-vėdinimo dalių, langų, durų, vartų atitikties deklaracijos, šildymo, vėdinimo įrenginių parametrus ir nuotraukas, rekuperatoriaus parametrus, mūro markės atitikties deklaraciją, statinio nuotraukas iš išorės ir akredituotos laboratorijos sandarumo testo ataskaitas.
Nors tai yra esminiai dokumentai, kuriuos reikės pateikti pastato energinio naudingumo sertifikavimą atliekančiai įmonei, tačiau gali būti paprašyta ir papildomų dokumentų. Apie jų reikalingumą išaiškėja ekspertams įvertinus sertifikuotiną pastatą.
„Neturiu pastato energetinio naudingumo sertifikato – ramiau gyvenu“
Vis dar yra galvojančių, kad energetinis naudingumo sertifikatas kelia problemų, nereikalingai ištęsia namo pridavimo, įsigijimo ar pardavimo terminus ir padidina formalumams tvarkyti skirtas išlaidas. Tai klaidingas manymas. Energetinis naudingumo sertifikatas – būtinas, nes juo siekiama paskatinti efektyvių pastatų naudojimą, padėti sutaupyti (nes kuo energiškai efektyvesnis pastatas, tuo jo išlaikymas pigesnis) ir sumažinti pastatų į aplinką išmetamą anglies dioksido kiekį. Deja, tačiau net 75 proc. pastatų Europoje vartoja energiją neefektyviai. Lietuvoje irgi, nepaisant 2021 metais įvesto reikalavimo, kad naujai statomi pastatai atitiktų A energinio naudingumo klasės reikalavimus, dauguma pastatų yra C klasės, nemažai ir G energinio naudingumo klasės.
Atsižvelgiant į visa tai ir buvo priimtas reikalavimas, kad tam tikrais atvejais gauti energetinio naudingumo sertifikatą būtų būtina, t. y. naujai statomiems pastatams ar jų dalims bei rekonstruojamiems, atnaujinamiems (modernizuojamiems) ar remontuojamiems pastatams ar jų dalims. Teisės aktai pabrėžia, kad tokie reikalavimai taikomi tiek, kiek tai įmanoma techniškai, funkciniu ir ekonomišku požiūriu. Taip pat tam tikrais atvejais yra taikomos ir išimtys, kai energetinio naudingumo sertifikatas nereikalingas, t. y. kultūros paveldo statiniams, kurių charakteringos savybės ir išvaizda negali keistis; maldos namų ir kitokios religinės veiklos pastatams; laikiniems pastatams, skirtiems naudoti ne ilgiau kaip du metus; poilsio paskirties, sodų paskirties pastatams, kurie naudojami ne ilgiau kaip keturis mėnesius per metus; atskirai stovintiems, bet ne didesniems nei 50 kvadratinių metrų pastatams; nedaug energijos sunaudojantiems gamybos ir pramonės, sandėliavimo paskirties bei žemės ūkiui tvarkyti skirtiems negyvenamiesiems pastatams; nešildomiems pastatams.
Daugiau apie energetinio naudingumo sertifikatą, jam keliamus reikalavimus ir sąlygas, gavimo būdus – Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir Statybos techniniame reglamente STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“.