Kaip sako jau 20 metų apskaitoje dirbanti Laima, buhalterines paslaugos – ne vaikų žaidimai. Jos reikalauja labai tikslaus matematinio mąstymo, jos reikalauja daug nervų, kantrybės, stiprybės, tad nieko keisto, kad vasarą norisi per atostogas bėgti į priešingą aplinką. Laimai geriausios atostogos kaime. Ji čia džiaugiasi kiekviena gėlėle, kiekvienu paukščio skambesiu.
Darbas darbą veja
Laima sako, kad jai buhalterines paslaugos visada buvo įdomi sritis. Moteris nuo mažens norėjo būti buhaltere. „Koldraugės svajojo būti aktorėmis ir princesėmis, man buhalterines paslaugos tiesiog atrodė įdomiau. Aš būdavau ta, kurios mėgstamiausias žaidimas buvo „parduotuvė“, ir pardavinėdama vaikams obuolius dar ir mokesčius suskaičiuodavau. Teta buvo buhalterė, todėl žinojau apie šią profesiją ir ja žavėjausi. Man ir dabar labai patinka mano darbas, bet negaliu sakyti, kad jis taip lengvai vyksta. Vis tiek turi labai daug dirbti, turi daug galvoti. O atlyginimai šiais laikais nedidėja, tik viskas auga, visos kainos. Už tą įtemptą darbą, manau, gaunu per mažai. O gal tiesiog senstu, nežinau. Nes man tikrai darosi sunku dirbti. Užtai labai laukiu atostogų“, – pasakoja ji.
Atostogos kaime
Laima prasitaria, kad mėgstamiausios atostogos kaime, kuriame turi nedidelę sodybą. „Tai yra antras mūsų su vyru gyvenimo džiaugsmas. Mes ten nusipirkome tokią baisią trobą, netoli upelio. Per penkis metus jau visą sutvarkėme. Šiaip gyvename mieste, bet kai būna geras oras, kai vasara, savaitgalį ar per atostogas važiuojame į kaimą. Vyras turi svajonę ten išplėsti kaimo turizmą ir su tuo padaryti verslą, bet tikriausiai kol kas to greitu metu dar nepavyks padaryti. Reikia labiau pasiaiškinti dėl tos Europos Sąjungos paramos. O ir sklypų projektus reikėtų dar kartą patikslinti, nes nėra pilnai aišku, kuri yra kieno riba. Dar labai norėčiau auginti kokių paukščių, gyvūnų, deja, gyvenu mieste, tai aplankyti kaimo nepavyksta kasdien. Tačiau turiu ten daržus, štai ir šį rudenį gausus derlius iš ten parkeliauja. Man labai smagu vakuoti visokius pomidorus ir agurkus, atrodo, visą gyvenimą galėčiau taip leisti, man tai kaip poilsis. Nors pirmus 10 metų sostinėje bodėjausi žemės darbais. Ir tėvai buvo kaimiečiai, jie versdavo dirbti, sakiau, kai išvažiuosi, tai daugiau niekada nekišiu nė piršto į žemę. Bet štai atėjo laikas, kada labai norisi dirbti kaime, tai tikras poilsis man“, – sako ji.